Lietuvos žemėlapiai | Teminiai Lietuvos žemėlapiai

2019 m. merų rinkimai (kartograma)

2019 m. savivaldos rinkimuose puikiai pasirodė visuomeniniai rinkimų komitetai, nušluostę nosį tradicinėms partijoms. Merų rinkimų

Lietuvių kalboje skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Aukštaičių tarmėje visuomenei gerai žinomos dar dvi patarmės:

Gyventojai Lietuvos teritorijoje pasiskirstę labai netolygiai, ir vienas iš vaizdingiausių būdų tai pavaizduoti yra prilyginti

Pelkės – viena svarbiausių Lietuvos kraštovaizdžio dalių. Kartu tai yra bene labiausiai ignoruojamas, nykstantis mūsų

Lietuvoje miškai užima 33,7 proc. teritorijos (2020 m.). Miškingiausia yra Lietuvos pietrytinė dalis, kur vyrauja

Lietuvos migracijos balansas (imigrantai minus emigrantai) 1990-2020 m. laikotarpiu (imtinai) yra -679 244 gyventojai. Bendras

2023 m. rugsėjo 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 866 965. Nuo metų pradžios

Lietuva, esanti vidutinių platumų klimato juostoje, turi keturis metų laikus, kurių metų orai būna labai skirtingi.

Lietuvoje yra 103 gyvenvietės, turinčios miesto statusą. Lietuvos miestai labai įvairūs savo dydžiu: gyventojų skaičius

Lietuvos kelių tinklas yra gana tolygus, daugiausia kelių veda į didžiuosius miestus Kauną ir Vilnių.

Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje: 2011 m. surašymo duomenimis, šalyje gyveno kiek daugiau nei

Iš 50-ties miestų, kuriuose gyvena daugiausiai lietuvių tautybės (arba kilmės) žmonių, 5 yra užsienyje: 3