Vidaus ir užsienio migracija Lietuvoje

Viena labiausiai aptariamų temų Lietuvoje – emigracija – neretai vadinama viena didžiausių Lietuvos problemų. Paprastai kalbama tik apie tai, kiek ir kur (į užsienį) išvažiuoja Lietuvos piliečių. Tačiau intensyvi ne tik užsienio, bet ir vidinė migracija, t.y. iš vienų savivaldybių į kitas. Pagal Statistikos departamento duomenis, pateikiame žemėlapius, kuriuose vaizduojama vidinė ir užsienio migracija Lietuvos savivaldybėse 2001-2018 m. laikotarpiu. Skaičiavimas: neto migracijos 2001-2018 m. dalis nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje 2001 m. (laikant, kad savivaldybės gyventojų skaičius 2001 m. sausio 1 d. yra 100 proc.).

Pirmasis žemėlapis – vidaus neto migracija savivaldybėse 2001-2018 m.:

Vidaus migracija savivaldybėse

Kaip matome, didžiausi vidinės migracijos traukos centrai yra Vilniaus miesto ir rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono savivaldybės. Teigiamą vidinę migraciją minėtu laikotarpiu taip pat turėjo Palangos ir Neringos savivaldybės, Šiaulių ir Panevėžio rajonų savivaldybės. Kauno-Vilniaus-Alytaus trikampyje esantis regionas taip pat sulaukia daugiau naujakurių nei likusi Lietuva.

Daugiausiai gyventojų dėl neigiamos vidinės migracijos neteko Kauno miesto savivaldybė, taip pat Panevėžio, Alytaus miestai.

Antrasis žemėlapis – užsienio neto migracija savivaldybėse 2001-2018 m.:

Užsienio migracija savivaldybėse 2001-2019 m.

Taigi Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kurioje būtų fiksuota teigiama užsienio migracija 2001-2018 m. laikotarpiu. (Tiesa, 2018 m. teigiama užsienio migracija užfiksuota net 10-yje savivaldybių iš 60-ies). Mažiausia neigiama užsienio migracija yra kai kuriose Pietryčių Lietuvos savivaldybėse: Širvintų, Molėtų, Šalčininkų, Varėnos, Švenčionių, Zarasų rajonuose. Iš dalies tai galbūt paaiškinama tuo, kad šiame regione didesnę dalį sudaro vyresni gyventojai, lyginant su kitais Lietuvos regionais.

Šaltinis: Statistikos departamentas