Lietuvos tarmės
Lietuvių kalboje skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Aukštaičių tarmėje visuomenei gerai žinomos dar dvi patarmės:
Lietuvių kalboje skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Aukštaičių tarmėje visuomenei gerai žinomos dar dvi patarmės:
Gyventojai Lietuvos teritorijoje pasiskirstę labai netolygiai, ir vienas iš vaizdingiausių būdų tai pavaizduoti yra prilyginti
Pelkės – viena svarbiausių Lietuvos kraštovaizdžio dalių. Kartu tai yra bene labiausiai ignoruojamas, nykstantis mūsų
Lietuvoje miškai užima 33,7 proc. teritorijos (2020 m.). Miškingiausia yra Lietuvos pietrytinė dalis, kur vyrauja
Vilniaus miesto savivaldybėje yra 21 seniūnija: Antakalnis Fabijoniškės Grigiškės Justiniškės Karoliniškės Lazdynai Naujamiestis Naujininkai Naujoji
Kauno seniūnijos yra šios (iš viso Kauno miesto savivaldybėje yra 11 seniūnijų): Aleksoto Centro Dainavos
Emigracija Lietuvoje iki maždaug 2018-2019 m. buvo didesnė nei imigracija ir kartu su neigiamu natūraliuoju
2025 m. vasario 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 889 536. Pokytis nuo metų
Lietuva, esanti vidutinių platumų klimato juostoje, turi keturis metų laikus, kurių metų orai būna labai skirtingi.
Lietuvos kelių tinklas yra gana tolygus, daugiausia kelių veda į didžiuosius miestus Kauną ir Vilnių.
Tarkime, turite 100 eurų ir planuojate juos išleisti kokioje nors Europos šalyje. Kuriose jūsų turimi
Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje: 2011 m. surašymo duomenimis, šalyje gyveno kiek daugiau nei