Lietuvos regionų ekonomika

Ekonomiškai stipriausias Lietuvos regionas – Vilniaus apskritis. Joje sukuriama daugiau nei 40 proc. viso Lietuvos BVP, o BVP tenkantis vienam gyventojui beveik 1,5 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis. 

Lietuvoje yra 10 apskričių, ir tai yra smulkiausias administracinis vienetas, kurio BVP (nominalus, to meto kainomis) duomenys pateikiami Statistikos departamente. Apskritys yra labai nevienalyčiai regionai, ir neabejotina, kad pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje Vilniaus miesto ir Švenčionių rajono ekonominis išsivystymas gerokai skiriasi. Tačiau galima daryti prielaidą, kad bent jau trijose didžiausiose apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) didelė BVP dalis sukuriama jų centruose: Vilniaus mieste gyvena net 67 procentai apskrities gyventojų, Kaune ir Klaipėdoje – apie 50 proc. jų apskričių gyventojų.

Daugiausiai BVP sukuriama Vilniaus apskrityje (>40 proc.), nors joje gyvena kiek mažiau nei 28 proc. šalies gyventojų. Toliau seka Kauno apskritis (20 proc.) ir Klaipėdos apskritis (11,1 proc.). Šiose trijose apskrityse sukuriama daugiau nei 70 proc. Lietuvos BVP.

Žemiau – apskrityse sukuriamas BVP 2000-2017 m.:

Pagal BVP tenkantį vienam gyventojui nuo kitų stipriai atsiplėšusi Vilniaus apskritis – net 144,8 proc. Lietuvos vidurkio. Gerokai atsilieka Kauno (103,1 proc.) ir Klaipėdos (96,3 proc.) apskritys, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP artimas bendram Lietuvos vidurkiui. Mažiausias BVP tenkantis vienam gyventojui yra Tauragės apskrityje – beveik dvigubai mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (57,3 proc.).

Apskričių BVP 2018

2000-2018 m. Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui svyravo apie 140-150 proc. Lietuvos vidurkio; Klaipėdos apskrities rodiklis buvo arti Lietuvos vidurkio. Kauno apskrities santykinis BVP vienam gyventojui nuo 87,3 proc. 2000 m. išaugo iki 103,1 proc. 2018 m. ir 2017 m. Kauno apskritis pagal šį rodiklį aplenkė Klaipėdos apskritį.
Labiausiai santykinis BVP vienam gyventojui sumažėjo Utenos apskrityje – nuo 84,8 proc. iki 57,3 proc. Lietuvos vidurkio; Alytaus apskrities rodiklis sumažėjo nuo 79,1 proc. iki 60,4 proc., Telšių apskrities – nuo 84,5 proc. iki 72,0 proc. Mažiausias BVP vienam gyventojui viso laikotarpio metu buvo Tauragės apskrityje, tačiau jeigu išsilaikys pastarųjų metų tendencijos, Utenos apskritis greitai taps skurdžiausia pagal šį rodiklį.

Tiesioginės užsienio investicijos apskrityse

Tiesioginės užsienio investicijos 2016 m.
Žemiau pateikiame grafiką su tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui 1997-2016 m. duomenimis. Pažymėtina, kad Telšių apskrities nepastovus ir didelis investicijų rodiklis yra dėl “Mažeikių naftos”, į kurią valdanti “Orlen” (Lenkija) investuoja nemažas lėšas. Tokiu būdu šios palyginti nedidelės apskrities investicijų lygis vienam gyventojui kai kuriais metais viršija visas kitas apskritis.

Taip pat pridedame lentelę su 1997-2016 m. duomenimis:

Metai Lietuva Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus
1997 338 163 252 522 27 213 87 27 191 10 745
1998 532 260 321 632 32 317 113 38 184 138 1333
1999 681 324 426 775 32 366 112 53 266 146 1735
2000 776 337 500 859 41 368 121 46 138 170 2037
2001 894 228 546 981 95 442 131 43 28 323 2394
2002 1113 221 661 1038 115 453 143 32 909 535 2915
2003 1167 300 785 1189 123 677 152 50 1270 408 2796
2004 1400 275 813 1355 179 740 160 49 1968 361 3443
2005 2021 653 1137 1716 165 711 234 63 6599 452 4403
2006 2495 698 1094 1734 163 552 335 77 11090 414 5375
2007 3115 758 1767 2344 156 634 383 154 10481 582 6971
2008 2887 646 1447 2658 235 627 439 141 2725 612 7640
2009 2930 608 1849 2562 553 850 445 120 4817 644 6934
2010 3286 583 1927 2834 589 701 529 117 6733 657 7672
2011 3672 603 2225 3072 659 833 569 123 7309 472 8582
2012 4072 723 2521 3115 861 993 597 129 7016 580 9649
2013 4321 752 2196 2925 776 1203 636 160 6692 520 10796
2014 4363 805 2427 3100 904 1184 605 212 1999 1644 11235
2015 4673 949 2612 3732 944 1369 641 243 1867 1375 11830
2016 4890 1011 2610 3474 919 1494 968 273 2642 1274 12282

Šaltinis: Statistikos departamentas

Savivaldybėms tenkanti GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalis

2020 m. biudžete padaugėjo savivaldybių, kurių biudžetams tenka ne visa GPM dalis (2019 m. savivaldybės donorės – čia). Tai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybės, Trakų rajono, Neringos ir Palangos miestų savivaldybės. Ypač maža GPM dalis (23,81%) tenka Neringos savivaldybei – didelę dalį jos gyventojų sudaro tik čia deklaravęsi, tačiau realiai kitur gyvenantys asmenys. (2020 m. biudžeto duomenys).

Savivaldybių GPM 2020 m.

Modernūs biurai Lietuvos didžiuosiuose miestuose

Dar vienas rodiklis, dalinai atspindintis miestų ekonominį išsivystymą, yra bendras biurų plotas. Čia vėlgi ryškus lyderis – Vilniaus miestas, daugiau nei 4 kartus lenkiantis Kauną, 10 kartų – Klaipėdą. Tiesa, perskaičiavus biurų plotą, tenkantį vienam gyventojui, skirtumai sumažėja, bet vis vien išlieka ryškūs: Vilnius – 1,37 m2/1gyv., Kaunas – 0,60 m2/1 gyv., Klaipėda – 0,49 m2/1 gyv. Duomenys: Ober-Haus

Biurų plotas miestuose

Duomenys: Statistikos departamentas, BVP (nominalus, to meto kainomis) apskrityse.

Item added to cart.
0 items - 0,00