Baltijos šalių regionų ekonomika

Baltijos šalių regionų ekonomika pasižymi tuo, kad sostinių regionai pagal BVP 1 gyventojui šalių vidurkį viršija maždaug 1,4 karto. Didžiausia atskirtis tarp Estijos apskričių Polva ir Harju (3,7 karto), mažiausia – Lietuvoje, tarp Tauragės ir Vilniaus apskričių (2,6 karto). Žinoma, jei lygintume tik sostines be supančio regiono su skurdžiausiais regionais, atskirtis būtų dar didesnė. Taip pat svarbu atminti, kad kiekvienos Baltijos šalies teritorinis suskirstymas, kuriam pateikiami BVP duomenys, skiriasi: mažiausiai gyventojų turinčioje Estijos yra net 15 apskričių, Lietuvoje – 10 apskričių, Latvijoje – tik 5 regionai.

Naudoti duomenys: kiekvienos šalies statistikos departamentas, Baltijos šalių regionų BVP paskutiniai duomenys (Lietuvos ir Estijos – 2019 m., Latvijos – 2018 m.): Lietuvos – apskritys, Latvijos – regionai (plānošanas reģioni), Estijos apskritys (maakonnad). Latvijos ir Estijos BVP duomenyse taip pat išskirti didžiausi miestai, deja, Lietuvoje Statistikos departamentas to neatlieka. Neabejotina, kad Vilniaus miesto BVP gyventojui rodiklis būtų gerokai aukštesnis nei visos apskrities rodiklis.

PASTABA: žemėlapyje Estijos apskričių ribos yra iki 2017 m. reformos, kurios metu jos buvo kiek pakeistos. Tačiau apskričių skaičius liko nepakitęs, o pateikiami duomenys yra iš apskričių dabartiniame pavidale.

Baltijos šalių regionų BVP EUR/1 gyv.
Baltijos šalių regionų BVP lyginant su šalies vidurkiu

Baltijos šalių regionų ekonomika

Lietuvoje, be gerokai aukštesnio BVP gyventojui rodiklio Vilniaus apskrityje, Kauno ir Klaipėdos apskritys maždaug atitinka Lietuvos vidurkį. Lietuvos apskričių ekonomika maždaug atitinka jų populiacijos dydį: pirmas – Vilnius, antroje grupėje – Kaunas ir Klaipėdoje, trečiame – Šiauliai ir Panevėžys, toliau – likusios apskritys. Išimtis – Telšių apskritis, kurioje yra Mažeikių nafta.

Latvijoje išsiskiria tik Rygos regionas, ir stiprią pramonę turintis Valmieros miestas, antras miestas Latvijoje pagal BVP gyventojui, nors pagal gyventojų skaičių – tik devintas. Valmieros miestas – taip pat antras pagal įmonių skaičių 1000-iui gyventojų. Antras pagal dydį Latvijos miestas Daugpilis, esantis skurdžiausiame regione Latgalėje, nuo Rygos pagal BVP gyventojui atsilieka daugiau nei trigubai. Kartu su kurortine Jūrmala – tai skurdžiausi iš didžiųjų Latvijos miestų.

Estijoje Taline ir apskrityje sukuriama daugiau nei 60 proc. šalies BVP ir smarkiai lenkia šalies vidurkį pagal BVP gyventojui. Estijos švietimo ir kultūros centras Tartu pagal šį rodiklį maždaug atitinka šalies vidurkį, kiti šalies regionai neviršija 66,5 proc.

Šaltinis: stat.gov.lt, stat.gov.lv, stat.ee

Item added to cart.
0 items - 0,00