Ekonomiškai stipriausias Lietuvos regionas – Vilniaus apskritis. Joje sukuriama daugiau nei 45 proc. viso Lietuvos BVP, o BVP tenkantis vienam gyventojui 1,5 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis.

Lietuvoje yra 10 apskričių, ir tai yra smulkiausias teritorinis vienetas, kurio BVP (nominalus, to meto kainomis) duomenys pateikiami Statistikos departamente. Apskritys yra labai nevienalyčiai regionai, ir neabejotina, kad pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje Vilniaus miesto ir Švenčionių rajono ekonominis išsivystymas gerokai skiriasi. Tačiau galima daryti prielaidą, kad bent jau trijose didžiausiose apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) didelė BVP dalis sukuriama jų centruose: Vilniaus mieste gyvena net 69 procentai apskrities gyventojų, Kaune ir Klaipėdoje – apie 50 proc. jų apskričių gyventojų.

Daugiausiai BVP sukuriama Vilniaus apskrityje (>45 proc.), nors joje gyvena tik maždaug 30 proc. šalies gyventojų. Toliau seka Kauno apskritis (~20 proc.) ir Klaipėdos apskritis (~10 proc.). Šiose trijose apskrityse sukuriama trys ketvirtadaliai viso Lietuvos BVP.

BVP struktūra
Infogram

Pagal BVP tenkantį vienam gyventojui nuo kitų stipriai atsiplėšusi Vilniaus apskritis – net 152,1 proc. Lietuvos vidurkio. Gerokai atsilieka Kauno (98 proc.) ir Klaipėdos (87,6 proc.) apskritys, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP artimas bendram Lietuvos vidurkiui. Mažiausias BVP tenkantis vienam gyventojui yra Utenos apskrityje – beveik dvigubai mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (55,3 proc.).

2000-2023 m. Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui svyravo apie 140-150 proc. Lietuvos vidurkio; Klaipėdos apskrities rodiklis nuo 111 proc. 2000 m. nukrito iki 87,6 proc. 2021 m. Kauno apskrities santykinis BVP vienam gyventojui nuo 92 proc. 2000 m. kiek išaugo iki 98 proc. 2023 m., ir 2017 m. Kauno apskritis pagal šį rodiklį aplenkė Klaipėdos apskritį.
Labiausiai santykinis BVP vienam gyventojui sumažėjo Utenos apskrityje – nuo 84,8 proc. iki 55,3 proc. Lietuvos vidurkio, ypač staigiai krito po Ignalinos AE uždarymo; Alytaus apskrities rodiklis sumažėjo nuo 79,1 proc. iki 55,6 proc., Telšių apskrities – nuo 84,5 proc. iki 68,7 proc. Mažiausias BVP vienam gyventojui 2000-2022 m. laikotarpiu buvo Tauragės apskrityje, tačiau 2023 m. pagal šį rodiklį ji aplenkė iškart dvi apskritis – Utenos ir Alytaus.

Pajamos

Gyventojų pajamų mokestis (GPM), sumokamas savivaldybėje, yra dar vienas netiesioginis rodiklis, parodantis ekonominį išsivystymą skirtinguose regionuose. Vilniaus miesto savivaldybėje surenkama maždaug trečdalis viso Lietuvos savivaldybių GPM. Pagal vienam gyventojui tenkantį GPM ryškiai pirmauja Neringos savivaldybė, toliau rikiuojasi Vilniaus miesto ir rajono, Kauno rajono ir miesto savivaldybės. Iš daugiausiai GPM 1-am gyventojui surenkančių savivaldybių dalis jų GPM atiduodama kitoms savivaldybėms, išlyginant skurdesnių savivaldybių biudžetus (daugiau apie GPM perskirstymą).

Šaltinis: Finansų ministerija

Tiesioginės užsienio investicijos apskrityse

Žemiau pateikiame grafiką su tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui 1997-2016 m. duomenimis. Pažymėtina, kad Telšių apskrities nepastovus ir didelis investicijų rodiklis yra dėl „Mažeikių naftos”, į kurią valdanti „Orlen” (Lenkija) investuoja nemažas lėšas. Tokiu būdu šios palyginti nedidelės apskrities investicijų lygis vienam gyventojui kai kuriais metais viršija visas kitas apskritis.

Tiesioginės užsienio investicijos 1 gyv. apskrityse (EUR), 2016 m.
Infogram

Taip pat pridedame lentelę su 1997-2016 m. duomenimis:

Metai	Lietuva	Alytaus	Kauno	Klaipėdos	Marijampolės	Panevėžio	Šiaulių	Tauragės	Telšių	Utenos	Vilniaus
1997	338	163	252	522	27	213	87	27	191	10	745
1998	532	260	321	632	32	317	113	38	184	138	1333
1999	681	324	426	775	32	366	112	53	266	146	1735
2000	776	337	500	859	41	368	121	46	138	170	2037
2001	894	228	546	981	95	442	131	43	28	323	2394
2002	1113	221	661	1038	115	453	143	32	909	535	2915
2003	1167	300	785	1189	123	677	152	50	1270	408	2796
2004	1400	275	813	1355	179	740	160	49	1968	361	3443
2005	2021	653	1137	1716	165	711	234	63	6599	452	4403
2006	2495	698	1094	1734	163	552	335	77	11090	414	5375
2007	3115	758	1767	2344	156	634	383	154	10481	582	6971
2008	2887	646	1447	2658	235	627	439	141	2725	612	7640
2009	2930	608	1849	2562	553	850	445	120	4817	644	6934
2010	3286	583	1927	2834	589	701	529	117	6733	657	7672
2011	3672	603	2225	3072	659	833	569	123	7309	472	8582
2012	4072	723	2521	3115	861	993	597	129	7016	580	9649
2013	4321	752	2196	2925	776	1203	636	160	6692	520	10796
2014	4363	805	2427	3100	904	1184	605	212	1999	1644	11235
2015	4673	949	2612	3732	944	1369	641	243	1867	1375	11830
2016	4890	1011	2610	3474	919	1494	968	273	2642	1274	12282

Šaltinis: Statistikos departamentas

Savivaldybėms tenkanti GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalis

2023 m. biudžete numatyta, kad 9-ioms savivaldybėms teks ne visas GPM: Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos rajono, Trakų rajono, Elektrėnų ir Neringos savivaldybės. (2023 m. biudžeto duomenys).

Modernūs biurai Lietuvos didžiuosiuose miestuose

Dar vienas rodiklis, dalinai atspindintis miestų ekonominį išsivystymą, yra bendras biurų plotas. Čia vėlgi ryškus lyderis – Vilniaus miestas, daugiau nei 4 kartus lenkiantis Kauną, 10 kartų – Klaipėdą. Tiesa, perskaičiavus biurų plotą, tenkantį vienam gyventojui, skirtumai sumažėja, bet vis vien išlieka ryškūs: Vilnius – 1,37 m²/1gyv., Kaunas – 0,60 m²/1 gyv., Klaipėda – 0,49 m²/1 gyv. Duomenys: Ober-Haus

Duomenys: Statistikos departamentas, BVP (nominalus, to meto kainomis) apskrityse.