Ekonomiškai stipriausias Lietuvos regionas – Vilniaus apskritis. Joje sukuriama daugiau nei 40 proc. viso Lietuvos BVP, o BVP tenkantis vienam gyventojui beveik 1,5 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis. 

Lietuvoje yra 10 apskričių, ir tai yra smulkiausias teritorinis vienetas, kurio BVP (nominalus, to meto kainomis) duomenys pateikiami Statistikos departamente. Apskritys yra labai nevienalyčiai regionai, ir neabejotina, kad pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje Vilniaus miesto ir Švenčionių rajono ekonominis išsivystymas gerokai skiriasi. Tačiau galima daryti prielaidą, kad bent jau trijose didžiausiose apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) didelė BVP dalis sukuriama jų centruose: Vilniaus mieste gyvena net 67 procentai apskrities gyventojų, Kaune ir Klaipėdoje – apie 50 proc. jų apskričių gyventojų.

Daugiausiai BVP sukuriama Vilniaus apskrityje (>43 proc.), nors joje gyvena kiek mažiau nei 30 proc. šalies gyventojų. Toliau seka Kauno apskritis (>20 proc.) ir Klaipėdos apskritis (>10 proc.). Šiose trijose apskrityse sukuriama beveik trys ketvirtadaliai viso Lietuvos BVP.

Baltijos šalių regionų ekonomika>>

Pagal BVP tenkantį vienam gyventojui nuo kitų stipriai atsiplėšusi Vilniaus apskritis – net 148,8 proc. Lietuvos vidurkio. Gerokai atsilieka Kauno (102,1 proc.) ir Klaipėdos (91,9 proc.) apskritys, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP artimas bendram Lietuvos vidurkiui. Mažiausias BVP tenkantis vienam gyventojui yra Tauragės apskrityje – beveik dvigubai mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (54,6 proc.).

2000-2021 m. Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui svyravo apie 140-150 proc. Lietuvos vidurkio; Klaipėdos apskrities rodiklis nuo 111 proc. 2000 m. nukrito iki 92 proc. 2021 m. Kauno apskrities santykinis BVP vienam gyventojui nuo 92 proc. 2000 m. išaugo iki 102 proc. 2021 m., ir 2017 m. Kauno apskritis pagal šį rodiklį aplenkė Klaipėdos apskritį.
Labiausiai santykinis BVP vienam gyventojui sumažėjo Utenos apskrityje – nuo 84,8 proc. iki 56,2 proc. Lietuvos vidurkio, ypač staigiai krito po Ignalinos AE uždarymo; Alytaus apskrities rodiklis sumažėjo nuo 79,1 proc. iki 57,6 proc., Telšių apskrities – nuo 84,5 proc. iki 67,6 proc. Mažiausias BVP vienam gyventojui viso laikotarpio metu buvo Tauragės apskrityje.

Tiesioginės užsienio investicijos apskrityse

Žemiau pateikiame grafiką su tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui 1997-2016 m. duomenimis. Pažymėtina, kad Telšių apskrities nepastovus ir didelis investicijų rodiklis yra dėl „Mažeikių naftos”, į kurią valdanti „Orlen” (Lenkija) investuoja nemažas lėšas. Tokiu būdu šios palyginti nedidelės apskrities investicijų lygis vienam gyventojui kai kuriais metais viršija visas kitas apskritis.

Taip pat pridedame lentelę su 1997-2016 m. duomenimis:

Šaltinis: Statistikos departamentas

Savivaldybėms tenkanti GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalis

2023 m. biudžete numatyta, kad 9-ioms savivaldybėms teks ne visas GPM: Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos rajono, Trakų rajono, Elektrėnų ir Neringos savivaldybės. (2023 m. biudžeto duomenys).

Modernūs biurai Lietuvos didžiuosiuose miestuose

Dar vienas rodiklis, dalinai atspindintis miestų ekonominį išsivystymą, yra bendras biurų plotas. Čia vėlgi ryškus lyderis – Vilniaus miestas, daugiau nei 4 kartus lenkiantis Kauną, 10 kartų – Klaipėdą. Tiesa, perskaičiavus biurų plotą, tenkantį vienam gyventojui, skirtumai sumažėja, bet vis vien išlieka ryškūs: Vilnius – 1,37 m²/1gyv., Kaunas – 0,60 m²/1 gyv., Klaipėda – 0,49 m²/1 gyv. Duomenys: Ober-Haus

Duomenys: Statistikos departamentas, BVP (nominalus, to meto kainomis) apskrityse.