Saugomos teritorijos Lietuvoje užima 17,64 proc. teritorijos (Baltijos jūroje esančios saugomos teritorijos neskaičiuojamos) (VSTT). Latvijoje ir Estijoje šie skaičiai panašūs (atitinkamai >18 ir >20 procentų teritorijos), tuo tarpu Lenkijoje ir Vokietijoje šis rodiklis dvigubai didesnis – atitinkamai 39,7 ir 37,8 procento (The World Bank). Tad dažnai girdimi padejavimai, neva „jau tuoj visa Lietuva bus rezervatas”, visiškai neturi pagrindo. Priešingai – iki 2030 m. Europos Sąjunga įsipareigojusi, kad saugomos teritorijos sausumoje užimtų ne mažiau kaip 30 proc. ploto, o griežtai saugomos – 10 proc. ploto. Lietuvoje kol kas griežtai saugomos teritorijos užima tik 0,5 proc. ploto.
Priklausomai nuo prioriteto, išskiriami keletas saugomų teritorijų tipų: rezervatai, draustiniai, valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai), biosferos poligonai, biosferos rezervatai, atkuriamieji sklypai, Natura 2000 teritorijos.
Rezervatai
Rezervatai – griežčiausios apsaugos teritorijos, kur nevykdoma jokia ūkinė veikla ir draudžiama lankytis. Valstybiniai rezervatai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės gamtiniai, Kernavės ir Vilniaus pilių kultūriniai, Dubravos rezervatinė apyrubė) užima tik 0,29 proc. Lietuvos ploto. Rezervatų yra ir valstybiniuose parkuose, tačiau bendras rezervatų plotas vis tiek sudaro iki 0,5 proc. Lietuvos teritorijos ploto.
Draustiniai
Draustiniai – ūkinė veikla ribojama pagal tai, koks draustinio tipas. Kai kuriuose draustiniuose ribojamas ir žmonių lankymasis. Draustiniai užima 2,42 proc. Lietuvos ploto. Yra daug draustinių tipų, priklausomai nuo svarbiausio saugomo objekto. Daugiausia draustinių yra nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose (tas akivaizdu žemėlapyje, kur tankiausios draustinių santalkos paprastai atitinka kurį nors parką), tačiau nemažai jų yra ir kaip savarankiškų saugomų teritorijų.
Valstybiniai parkai
Valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai) – iš visų saugomų teritorijų parkai išsiskiria tuo, kad jie puikiai pritaikyti turizmui ir rekreacijai, kartu nepamirštant ir saugomų gamtos ir kultūros vertybių. Nacionaliai parkai Lietuvoje buvo kuriami reprezentuoti kiekvieną etnografinį regioną. Tik Sūduva neturi savo nacionalinio parko, nors būta siūlymų tokiu paskelbti Nemuno kilpų regioninį parką. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai, kartu užimantys 2,21 proc. teritorijos.
Regioniniai parkai – regioninės svarbos saugomos teritorijos, kuriose saugomos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertybės ir kartu skatinamas pažintinis turizmas. Lietuvoje yra net 30 regioninių parkų, kurie užima net 6,88 proc. Lietuvos ploto.
Biosferos rezervatai – Lietuvoje toks vienintelis – Žuvinto
Biosferos poligonai
Atkuriamieji sklypai
Natura 2000 teritorijos