Metropoliniai regionai Lietuvoje

Metropoliniai regionai Lietuvoje oficialiai kol kas nėra išskiriami, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai išaugusi urbanizuotų regionų reikšmė verčia ne tik keisti terminologiją, bet ir pertvarkyti senus ir steigti naujus administracinius regionus, skirtus metropoliams (Greater London, Greater Manchester, Île-de-France ir kt.).

Pats terminas Lietuvoje apskritai retokai vartojamas, dažniau vartojamas terminas aglomeracija, kuris yra urban area atitikmuo, t.y. turi siauresnę prasmę nei metropolinė zona. Iki šiol tik Eurostat pateikiami ir functional urban area duomenys trims Lietuvos miestams: Vilniui, Kaunui ir Panevėžiui (didesni už Panevėžį miestai Klaipėda ir Šiauliai tiesiog ignoruojami). Šie Eurostat funcional urban area Lietuvos miestų duomenys apskaičiuoti pačiu lengviausiu keliu – sudedant miesto ir aplinkinių savivaldybių gyventojų skaičių: Vilniaus funtional urban area = Vilniaus miesto sav. + Vilniaus rajono sav. + Trakų rajono sav. + Elektrėnų sav., o Kauno ir Panevėžio functional urban areas yra tiesiog miesto ir jį supančios žiedinės rajono savivaldybės gyventojų skaičiaus suma.

Metropolinis regionas, arba metropolinė zona – tai aplink vieną ar kelis didžiuosius miestus esantis regionas, kuriame gyvenančius gyventojus su pagrindiniu miestu sieja darbiniai, prekybos, laisvalaikio santykiai. Metropolinė zona nebūtinai yra tankiai užstatytas rajonas, priešingai – tarp miestų, toliau nuo pagrindinio centro čia dažnai plyti kaimiškos vietovės, kuriose vyrauja žemės ūkis. Be pagrindinio miesto, metropolinėje zonoje gali būti ir miestai palydovai (satellite cities), dažnai turintys ir atskirą savivaldą, tačiau vis tiek jie yra tampriai susiję su pagrindiniu miestu.

Žinoma, Lietuva nedidelė valstybė, ir jos gyventojų skaičius žymiai mažesnis už didžiausių pasaulio metropolinių zonų, tokių kaip Tokijas, Niujorkas, San Paulas. Tačiau metropolinės zonos išskiriamos ne tik tokiose didelėse valstybėse, kaip Vokietija, tačiau ir žymiai mažesnėse, tokiose kaip Norvegijoje. Būtent šių dviejų valstybių metropolinių zonų išskyrimo kriterijai ir pritaikyti čia (Vokietija, Norvegija).

Kriterijai:

Pagrindiniame mieste yra aukštojo mokslo įstaiga
Kultūros, pramogų, sporto renginių arena
Pasiekiamumas magistraliniais keliais/geležinkeliais/oro transportu.

Taiant šiuos kriterijus, Lietuvoje būtų galima išskirti nuo 3 iki 5 metropolinių zonų: pirmosios trys – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – atitinka pagrindinius kriterijus, ir tai yra trys svarbiausi Lietuvos miestai. Šiaulių, Panevėžio miestai yra svarbūs regioniniai centrai Šiaurės Lietuvoje, ir tradiciškai laikomi Lietuvos didmiesčiais.

Gyventojų skaičius metropoliniame regione skaičiuotinas ne pagal administracines ribas, o pagal atstumą, o tiksliau laiką, reikalingą nuvykti iki regiono centro. Pvz. 45 min, 60 min, 75 min ir panašiai. Čia metropoliniam regionui priskirtos seniūnijos, nuo kurių administracinio centro nuvykti iki metropolinio regiono centro reikia ne daugiau nei 60 minučių.

PASTABA. Jeigu seniūnija yra panašiu atstumu nuo dviejų pagrindinių miestų, ji priskiriama didesnio miesto metropolinei zonai.