Lietuvos miestų aglomeracijos – tai miestai savo administracinėse ribose ir juos supantys priemiesčiai, kurių didelė dalis gyventojų betarpiškai susijusi su centriniu (core) miestu, paprastai – darbiniais santykiais (t.y. commutina į/iš pagrindinio miesto). Kol kas nėra lietuviško atitikmens Eurostat naudojamam terminui functional urban area, tad čia naudojamas nuo mokyklos suolo daugeliui žinomas senas geras terminas aglomeracija (miestų santalka).
Apibrėžimas anglų kalba: a functional urban area consists of a city and its commuting zone. Functional urban areas therefore consist of a densely inhabited city and a less densely populated commuting zone whose labour market is highly integrated with the city (Eurostat).
Eurostat skelbia tik trijų Lietuvos miestų aglomeracijų populiacijos duomenis – Vilniaus, Kauno ir Panevėžio, t.y. pirmo, antro ir penkto pagal dydį miestų. Kodėl praleisti Klaipėda (3-ias miestas) ir Šiauliai (4-as miestas) – sunku suvokti.
Vilniaus aglomeracijai priskiriamos net keturios savivaldybės, tad jos populiacija skaičiuojama prie Vilniaus miesto savivaldybės pridedant Vilniaus rajono, Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybės gyventojų skaičių. Pastarosios dvi savivaldybės yra gana arti Vilniaus miesto, tad neabejotina, kad nemaža dalis jų gyventojų dirba Vilniaus mieste. Kauno ir Panevėžio aglomeracijų populiacija skaičiuojama prie miesto savivaldybės pridedant tik ją supančios rajono savivaldybės gyventojų skaičių. Nors, kaip minėta, Eurostat neskelbia Klaipėdos ir Šiaulių aglomeracijų duomenų, čia jų populiacija paskaičiuota taip pat paprastai, kaip ir Kauno bei Panevėžio atveju – prie miesto savivaldybės pridėjus ją supančios žiedinės savivaldybės gyventojų skaičių.
Gyventojų skaičius Lietuvos miestų aglomeracijose 2024 m. sausio 1 d.:
Vilnius – 767 967
Kaunas – 410 475
Klaipėda – 226 676
Šiauliai – 151 026
Panevėžys – 121 977
Ir pabaigai – padūsavimas: nesuprantama, kodėl Lietuvoje iki šiol nėra kuriama miestų regionų (viršmiestinių) administracinių vienetų (aglomeracijų ir/ar metropolinių regionų). Kadangi pastaraisiais sparčios urbanizacijos ir suburbanizacijos dešimtmečiais metro areas tapo daugelio valstybių ekonomikos ir kitų sričių varikliais, daugelis šalių jau turi tokių regionų administracijas. Tai skatina sklandesnį bendradarbiavimą tarp centrinių miestų ir jas supančių administracinių vienetų ir jų vystymąsi svarbiose srityse (pvz., viešajame trasnsporte). Iš to išlošia ir viso regiono gyventojai, kurių absoliučiai daugumai visiškai nesvarbu administracinės savivaldybių ribos: Pilaitės ar Zujūnų gyventojas yra vilnietis nepriklausomai nuo to, kad gyvena skirtingose miesto sienos pusėse, kaip ir Romainių ar Giraitės kaunietis, Tauralaukio ar Slengių klaipėdietis ir t.t.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra