Tiesioginės užsienio investicijos

Lietuvos regionų ekonomika

Labiausiai ekonomiškai išsivystęs Lietuvos regionas – Vilniaus apskritis. Joje sukuriama daugiau nei 40 proc. viso Lietuvos BVP, o BVP tenkantis vienam gyventojui beveik 1,5 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis. 

Lietuvoje yra 10 apskričių, ir tai yra smulkiausias administracinis vienetas, kurio BVP (nominalus, to meto kainomis) duomenys pateikiami Statistikos departamente. Apskritys yra labai nevienalyčiai regionai, ir neabejotina, kad pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje Vilniaus miesto ir Švenčionių rajono ekonominis išsivystymas gerokai skiriasi. Tačiau galima daryti prielaidą, kad bent jau trijose didžiausiose apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) didelė BVP dalis sukuriama jų centruose: Vilniaus mieste gyvena net 67 procentai apskrities gyventojų, Kaune ir Klaipėdoje – apie 50 proc. jų apskričių gyventojų.

Daugiausiai BVP sukuriama Vilniaus apskrityje (>40 proc.), nors joje gyvena kiek mažiau nei 28 proc. šalies gyventojų. Toliau seka Kauno apskritis (19,8 proc.) ir Klaipėdos apskritis (11,6 proc.). Šiose trijose apskrityse sukuriama daugiau nei 70 proc. Lietuvos BVP.

Žemiau – apskrityse sukuriama Lietuvos BVP dalis proc. 2015 m.:

 

 

Pagal BVP tenkantį vienam gyventojui nuo kitų ryškiai atsiplėšusi Vilniaus apskritis – net 145,5 proc. Lietuvos vidurkio. Gerokai atsilieka Klaipėdos (103 proc.) ir Kauno (99,2 proc.) apskritys, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP artimas bendram Lietuvos vidurkiui. Mažiausias BVP tenkantis vienam gyventojui yra Tauragės apskrityje – beveik dvigubai mažiau nei bendrai Lietuvoje (55,7 proc.). Tiesa, Tauragės apskritis per 15 metų (2000-2015 m.) sumažino atotrūkį, tuo tarpu kai kurios kitos apskritys labai atsiliko nuo bendro Lietuvos BVP augimo (žr. žemiau).

Lietuvos regionų ekonomika

2000-2015 m. laikotarpiu BVP tenkantis vienam gyventojui labiausiai išaugo Kauno (3,8 karto) ir Tauragės (3,7 karto) – tik šiose dviejose apskrityse augimas viršijo bendrą Lietuvos BVP padidėjimą (3,4 karto). Lėčiausiai BVP, tenkantis vienam gyventojui, per 15 metų augo Utenos (2,6 karto) ir Alytaus (2,7) apskrityse. Būtent šiose apskrityse demografinės problemos (senėjimas, spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas) bene didžiausios.

Žemiau – BVP tenkančio vienam gyventojui pokytis 2015 m., lyginant su 2000 m., procentais (2000 m.=100):

Žemiau – lentelė su BVP duomenimis iš apskričių (2015 m.):

Apskritis BVP mln. EUR Šalies BVP dalis, % BVP/1 gyv. EUR BVP/1 gyv. dalis, % (Lietuva=100) Vid. gyv. skč. 2015 m. Šalies gyv. skč. dalis, %
Lietuvos Respublika 37330,5 100,0 12850,8 100,0 2904910 100,0
Alytaus apskritis 1212,2 3,2 8276,7 64,4 146459 5,0
Kauno apskritis 7394,5 19,8 12744,7 99,2 580203 20,0
Klaipėdos apskritis 4315,9 11,6 13240,6 103,0 325959 11,2
Marijampolės apskritis 1185,5 3,2 7880,5 61,3 150435 5,2
Panevėžio apskritis 2251,5 6,0 9654,9 75,1 233197 8,0
Šiaulių apskritis 2681,9 7,2 9613,2 74,8 278981 9,6
Tauragės apskritis 731,5 2,0 7161,6 55,7 102142 3,5
Telšių apskritis 1327,0 3,6 9318,7 72,5 142402 4,9
Utenos apskritis 1148,4 3,1 8280,9 64,4 138681 4,8
Vilniaus apskritis 15081,9 40,4 18701,6 145,5 806451 27,8

Tiesioginės užsienio investicijos apskrityse

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje
Žemiau pateikiame grafiką su tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui 1997-2016 m. duomenimis. Pažymėtina, kad Telšių apskrities nepastovus ir didelis investicijų rodiklis yra dėl „Mažeikių naftos“, į kurią valdanti „Orlen“ (Lenkija) investuoja nemažas lėšas. Tokiu būdu šios palyginti nedidelės apskrities investicijų lygis vienam gyventojui kai kuriais metais viršija visas kitas apskritis.

Taip pat pridedame lentelę su 1997-2016 m. duomenimis:

Metai Lietuva Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus
1997 338 163 252 522 27 213 87 27 191 10 745
1998 532 260 321 632 32 317 113 38 184 138 1333
1999 681 324 426 775 32 366 112 53 266 146 1735
2000 776 337 500 859 41 368 121 46 138 170 2037
2001 894 228 546 981 95 442 131 43 28 323 2394
2002 1113 221 661 1038 115 453 143 32 909 535 2915
2003 1167 300 785 1189 123 677 152 50 1270 408 2796
2004 1400 275 813 1355 179 740 160 49 1968 361 3443
2005 2021 653 1137 1716 165 711 234 63 6599 452 4403
2006 2495 698 1094 1734 163 552 335 77 11090 414 5375
2007 3115 758 1767 2344 156 634 383 154 10481 582 6971
2008 2887 646 1447 2658 235 627 439 141 2725 612 7640
2009 2930 608 1849 2562 553 850 445 120 4817 644 6934
2010 3286 583 1927 2834 589 701 529 117 6733 657 7672
2011 3672 603 2225 3072 659 833 569 123 7309 472 8582
2012 4072 723 2521 3115 861 993 597 129 7016 580 9649
2013 4321 752 2196 2925 776 1203 636 160 6692 520 10796
2014 4363 805 2427 3100 904 1184 605 212 1999 1644 11235
2015 4673 949 2612 3732 944 1369 641 243 1867 1375 11830
2016 4890 1011 2610 3474 919 1494 968 273 2642 1274 12282

Šaltinis: Statistikos departamentas

Savivaldybėms tenkanti GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalis

Ekonomiškai stipriausi trys didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – yra vienintelės savivaldybės, kurioms atitenka ne visa GPM dalis. Tai vadinamos savivaldybės donorės. Vilniaus miesto savivaldybei tenka tik 45,94 proc. surenkamo GPM, Kauno miesto – 75,12 proc., Klaipėdos miesto – 91,15 proc. Visoms kitoms savivaldybėms tenka 100 proc. GPM (2017 m. biudžeto duomenys).

GPM dalis tenkanti savivaldybems

 

Duomenys: Statistikos departamentas, BVP (nominalus, to meto kainomis) apskrityse.