Lietuvos regionų ekonomika

Labiausiai ekonomiškai išsivystęs Lietuvos regionas – Vilniaus apskritis. Joje sukuriama daugiau nei 40 proc. viso Lietuvos BVP, o BVP tenkantis vienam gyventojui beveik 1,5 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis. 

Lietuvoje yra 10 apskričių, ir tai yra smulkiausias administracinis vienetas, kurio BVP (nominalus, to meto kainomis) duomenys pateikiami Statistikos departamente. Apskritys yra labai nevienalyčiai regionai, ir neabejotina, kad pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje Vilniaus miesto ir Švenčionių rajono ekonominis išsivystymas gerokai skiriasi. Tačiau galima daryti prielaidą, kad bent jau trijose didžiausiose apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) didelė BVP dalis sukuriama jų centruose: Vilniaus mieste gyvena net 67 procentai apskrities gyventojų, Kaune ir Klaipėdoje – apie 50 proc. jų apskričių gyventojų.

Daugiausiai BVP sukuriama Vilniaus apskrityje (>40 proc.), nors joje gyvena kiek mažiau nei 28 proc. šalies gyventojų. Toliau seka Kauno apskritis (19,8 proc.) ir Klaipėdos apskritis (11,6 proc.). Šiose trijose apskrityse sukuriama daugiau nei 70 proc. Lietuvos BVP.

Žemiau – apskrityse sukuriama Lietuvos BVP dalis proc. 2015 m.:

 

 

Pagal BVP tenkantį vienam gyventojui nuo kitų ryškiai atsiplėšusi Vilniaus apskritis – net 145,5 proc. Lietuvos vidurkio. Gerokai atsilieka Klaipėdos (103 proc.) ir Kauno (99,2 proc.) apskritys, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP artimas bendram Lietuvos vidurkiui. Mažiausias BVP tenkantis vienam gyventojui yra Tauragės apskrityje – beveik dvigubai mažiau nei bendrai Lietuvoje (55,7 proc.). Tiesa, Tauragės apskritis per 15 metų (2000-2015 m.) sumažino atotrūkį, tuo tarpu kai kurios kitos apskritys labai atsiliko nuo bendro Lietuvos BVP augimo (žr. žemiau).

Lietuvos regionų ekonomika

2000-2015 m. laikotarpiu BVP tenkantis vienam gyventojui labiausiai išaugo Kauno (3,8 karto) ir Tauragės (3,7 karto) – tik šiose dviejose apskrityse augimas viršijo bendrą Lietuvos BVP padidėjimą (3,4 karto). Lėčiausiai BVP, tenkantis vienam gyventojui, per 15 metų augo Utenos (2,6 karto) ir Alytaus (2,7) apskrityse. Būtent šiose apskrityse demografinės problemos (senėjimas, spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas) bene didžiausios.

Žemiau – BVP tenkančio vienam gyventojui pokytis 2015 m., lyginant su 2000 m., procentais (2000 m.=100):

Žemiau – lentelė su BVP duomenimis iš apskričių (2015 m.):

Apskritis BVP mln. EUR Šalies BVP dalis, % BVP/1 gyv. EUR BVP/1 gyv. dalis, % (Lietuva=100) Vid. gyv. skč. 2015 m. Šalies gyv. skč. dalis, %
Lietuvos Respublika 37330,5 100,0 12850,8 100,0 2904910 100,0
Alytaus apskritis 1212,2 3,2 8276,7 64,4 146459 5,0
Kauno apskritis 7394,5 19,8 12744,7 99,2 580203 20,0
Klaipėdos apskritis 4315,9 11,6 13240,6 103,0 325959 11,2
Marijampolės apskritis 1185,5 3,2 7880,5 61,3 150435 5,2
Panevėžio apskritis 2251,5 6,0 9654,9 75,1 233197 8,0
Šiaulių apskritis 2681,9 7,2 9613,2 74,8 278981 9,6
Tauragės apskritis 731,5 2,0 7161,6 55,7 102142 3,5
Telšių apskritis 1327,0 3,6 9318,7 72,5 142402 4,9
Utenos apskritis 1148,4 3,1 8280,9 64,4 138681 4,8
Vilniaus apskritis 15081,9 40,4 18701,6 145,5 806451 27,8

Savivaldybėms tenkanti GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalis

Ekonomiškai stipriausi trys didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – yra vienintelės savivaldybės, kurioms atitenka ne visa GPM dalis. Tai vadinamos savivaldybės donorės. Vilniaus miesto savivaldybei tenka tik 45,94 proc. surenkamo GPM, Kauno miesto – 75,12 proc., Klaipėdos miesto – 91,15 proc. Visoms kitoms savivaldybėms tenka 100 proc. GPM (2017 m. biudžeto duomenys).

GPM dalis tenkanti savivaldybems

 

Duomenys: Statistikos departamentas, BVP (nominalus, to meto kainomis) apskrityse.