Žiedinės savivaldybės: gyventojų skaičiaus pokytis 1996-2019 m.

Žiedinės savivaldybės – tai didžiuosius miestus supančios savivaldybės, nepatenkančios į tų miestų sudėtį. Kitaip tariant, jų supamas miestas sudaro savo atskirą miesto savivaldybę. Lietuvoje yra šešios žiedinės savivaldybės: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Tiesa, kai kurioms kitoms arti didmiesčių esančioms savivaldybėms taip pat tenka dalis jų priemiesčių (Vilniaus miestui – Trakų, Elektrėnų, Kauno – Jonavos, Kaišiadorių, Klaipėdos – Neringos), tačiau šiuo atveju liekame prie geografiškai artimiausių savivaldybių.

Žiedinėse savivaldybėse yra didžioji dalis jų supamų miestų priemiesčių, todėl jų populiacijų dinamika išsiskiria iš kitų Lietuvos savivaldybių. Po Nepriklausomybės atkūrimo, prasidėjus spartiems suburbanizacijos procesams, žiedinėse savivaldybėse (ypač Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus) gyventojų skaičius ėmė didėti – priešingai nei likusioje dalyje. Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus atveju, jų žiedinėse savivaldybėse gyventojų mažėjo sparčiau nei pačiame mieste. Vilniaus miestas išsiskiria tuo, kad miesto gyventojų skaičius pastaraisiais metais auga (net sparčiau nei rajone). Didžiausios to priežastys – teigiama vidaus migracija ir natūralusis prieaugis. Kita galima priežastis galbūt yra Vilniaus miesto savivaldybės dydis – ji apima ne tik pagrindinę miesto dalį, bet ir nemažą dalį dar neurbanizuotų teirtorijų. Tad dalis Vilniaus besikuriančių “priemiesčių” iš tikrųjų yra miesto savivaldybės teritorijoje.

Žiedinės savivaldybės labai tampriai susijusios su jų supamais miestais: jų gyventojai iš priemiesčių į mietą vyksta dirbti, apsipirkti, pramogauti ir t.t. Todėl tikslinga šiuos regionus laikyti vienu teritoriniu dariniu. Be to, pastebima, kad nemaža dalis jaunų šeimų iš miestų išsikelia gyventi į priemiesčius – tas ypatingai ryšku Kauno ir Klaipėdos atveju. Šių miestų gyventojų skaičius ir toliau sparčiai mažėja, tuo tarpu juos supančiose žiedinėse savivaldybėse gyventojų skaičius pastoviai auga. Todėl įdomu būtų apjungti žiedines savivaldybes su miesto bent jau “ant popieriaus” ir pažiūrėti, kokia tokiu būtų jų atveju demografinė situacija per pastaruosius du dešimtmečius.

Žemiau pateikti du žemėlapiai, kuriuose žiedinės savivaldybės yra sujungtos su jų miestų savivaldybėmis, ir lyginamas jų bendras gyventojų skaičiaus pokytis. Pirmajame žemėlapyje – 1996-2019 m. laikotarpiu, antrajame – 2018-2019 m. laikotarpiu. Kaip matome iš pastarojo laikotarpio, praėjusiais 2018 m. gyventojų skaičius augo jau trijuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kaune ir Klaipėdoje gyventojų skaičius augo pirmą kartą nuo 1995 m., kai buvo įkurtos dabartinės savivaldybės. Šiuose dviejuose miestuose po daugiau nei dviejų dešimtmečių gyventojų skaičiaus augimas rajone pirmą kartą atsvėrė gyventojų skaičiaus mažėjimą mieste.

Visų savivaldybių gyventojų skaičiaus pokytis nuo 1996 m. – čia.

Žemiau esančiame grafike – gyventojų skaičius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje su žiedinėmis savivaldybėmis 1996-2019 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas