Gyventojų skaičius Lietuvoje 1992-2019 m.

2019 m. lapkričio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 793 466. Nuo metų pradžios gyventojų sumažėjo 718 asmenų, arba 0,026 proc. Jeigu neįvyks nieko katastrofiško, šiais metais gyventojų skaičiaus sumažėjimas bus labai nedidelis, o galbūt jo nebus visai, mat gyventojų skaičius per šiuos kalendorinius metus didėjo net 5 mėnesius iš 9 (žr. grafiką šio straipsnio apačioje). 2019 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 794 184.

Per 2018-uosius metus gyventojų skaičius sumažėjo 14 717 asmenimis, arba 0,52 proc. (2018 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 808 901). Kitaip tariant, per 2018-uosius metus gyventojų mažėjo lėčiausiai (-0,52 proc.) nuo pat 1992-ųjų metų – pirmųjų metų, kuomet skaičius pradėjo mažėti po Nepriklausomybės atkūrimo. (Šaltinis: Statistikos departamentas)

Per 2017-uosius metus gyventojų sumažėjo 39 003 asmenimis, arba 1,37 proc. 2017 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 847 904 asmenys. Per 2016 m. (2016 01 01-2017 01 01) gyventojų sumažėjo 40 654, arba 1,41 proc. 2016 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 888 558 asmenys. 

Nuo 1992 m., kai gyventojų skaičius Lietuvoje pasiekė maksimumą – 3 706 299, iki 2019 m. gyventojų Lietuvoje sumažėjo 24,6 proc., ir 2019 m. sausio 1 d. siekė 2 793 986. Per 27 metus Lietuva neteko jau 912 313 gyventojų, arba daugiau nei šiuo metu gyvena Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus.

Žemiau – du interaktyvūs grafikai. Pirmasis rodo Lietuvos gyventojų skaičių metų pradžioje 1992-2018 m. (gyventojų skaičius metų pradžioje) laikotarpiu, antrasis – metinį gyventojų skaičiaus pokytį procentais 1992-2017 m. laikotarpiu.

Tai, kad 2018 m. gyventojų skaičiaus mažėjimas ženkliai sulėtėjo, lėmė smarkiai sumažėjusi grynoji emigracija (arba migracijos balansas) – ji buvo mažiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį – tik -3292 per metus (Daugiau apie migraciją). Taip pat pirmą kartą daugiau gyventojų netekome dėl neigiamo natūralaus prieaugio (natūralus prieaugis=gimstamumas-mirtingumas) nei dėl emigracijos. Deja, natūralus prieaugis kelis pastaruosius metus beveik nesikeičia, ir dėl jo Lietuva kasmet netenka apie 10 tūkst. gyventojų. (Galbūt laikas paskelbti, kad didžiausia demografinė problema yra nepakankamas gimstamumas, nebe emigracija.) Migracijos ir natūralios kaitos įtaka gyventojų mažėjimui – žemiau grafike:

2019 m. toliau tęsiasi Lietuvos gyventojų skaičiaus stabilizavimasis: metų pradžioje gyventojų mažėjo, tuo tarpu nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. gyventojų padaugėjo 3 202 asmenimis (žr. grafiką žemiau)

Šaltinis: Statistikos Departamentas