Žiedinės savivaldybės: gyventojų skaičiaus pokytis 1996-2018 m.

Žiedinės savivaldybės – tai didžiuosius miestus supančios savivaldybės, nepatenkančios į tų miestų sudėtį. Kitaip tariant, jų supamas miestas sudaro savo atskirą miesto savivaldybę. Lietuvoje yra šešios žiedinės savivaldybės: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Tiesa, kai kurioms kitoms arti didmiesčių esančioms savivaldybėms taip pat tenka dalis jų priemiesčių (Vilniaus miestui – Trakų, Elektrėnų, Kauno – Jonavos, Kaišiadorių, Klaipėdos – Neringos), tačiau šiuo atveju liekame prie geografiškai artimiausių savivaldybių.

Žiedinėse savivaldybėse yra didžioji dalis jų supamų miestų priemiesčių, todėl jų populiacijų dinamika išsiskiria iš kitų Lietuvos savivaldybių. Po Nepriklausomybės atkūrimo, prasidėjus spartiems suburbanizacijos procesams, žiedinėse savivaldybėse (ypač Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus) gyventojų skaičius ėmė didėti – priešingai nei likusioje dalyje. Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus atveju, jų žiedinėse savivaldybėse gyventojų mažėjo sparčiau nei pačiame mieste. Vilniaus miestas išsiskiria tuo, kad miesto gyventojų skaičius pastaraisiais metais auga (net sparčiau nei rajone). Didžiausios to priežastys – teigiama vidaus migracija ir natūralusis prieaugis. Kita galima priežastis galbūt yra Vilniaus miesto savivaldybės dydis – ji apima ne tik pagrindinę miesto dalį, bet ir nemažą dalį dar neurbanizuotų teirtorijų. Tad dalis Vilniaus besikuriančių „priemiesčių“ iš tikrųjų yra miesto savivaldybės teritorijoje.

Žiedinės savivaldybės labai tampriai susijusios su jų supamais miestais: jų gyventojai iš priemiesčių į mietą vyksta dirbti, apsipirkti, pramogauti ir t.t. Todėl tikslinga šiuos regionus laikyti vienu teritoriniu dariniu. Be to, pastebima, kad nemaža dalis jaunų šeimų iš miestų išsikelia gyventi į priemiesčius – tas ypatingai ryšku Kauno ir Klaipėdos atveju. Šių miestų gyventojų skaičius ir toliau sparčiai mažėja, tuo tarpu juos supančiose žiedinėse savivaldybėse gyventojų skaičius pastoviai auga. Todėl įdomu būtų apjungti žiedines savivaldybes su miesto bent jau „ant popieriaus“ ir pažiūrėti, kokia tokiu būtų jų atveju demografinė situacija per pastaruosius du dešimtmečius.

Žemiau pateikti du žemėlapiai, kuriuose žiedinės savivaldybės yra sujungtos su jų miestų savivaldybėmis, ir lyginamas jų bendras gyventojų skaičiaus pokytis. Pirmajame žemėlapyje – 1996-2018 m. laikotarpiu, antrajame – 2011-2018 m. laikotarpiu. Kaip matome iš pastarojo laikotarpio, tik Vilniaus regionas turi didėjantį gyventojų skaičių. Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybių gyventojų skaičiaus augimas neatsveria jų miestų populiacijos mažėjimo. Tiesa, apjungus savivaldybes, šiuose miestuose gyventojų skaičiaus mažėjimas gerokai mažesnis nei likusioje Lietuvoje.

Žiedinės savivaldybės 1996-2018

Žiedinės savivaldybės 2011-2018

Šaltinis: Statistikos departamentas