Lietuvos vyriausybių ir BVP augimo ryšys

Lietuvos vyriausybių ir BVP augimo ryšys

Pradedant 1993 m. Seimo rinkimais, per 21-erius metus jau pasikeitė 5 Seimai (dabartinis – 6-asis), jei neskaičiuosime Atkuriamojo Seimo. Nors Lietuvoje, skirtingai nei tarkim Jungtinėse Valstijose, yra daugiau nei dvi partijos, paprastumo dėlei suskirstėme visas nuo 1993 m. Lietuvoje veikusias vyriausybes į 2 stovyklas – Kairiuosius ir Dešiniuosius. Tiesa, po 2000 m. rinkimų į Seimą keletą mėnesių gyvavo R. Pakso ir A. Paulausko naujųjų (tuo laikotarpiu) Centro jėgų koalicija, bet siekdami supaprastinti reikalus, jį ignoruosime. Nors kol kas tik vienintelė vyriausybė (A. Kubiliaus 2008-2012 m.) išbuvo visą kadenciją, kitų vyriausybių keitėsi tik personalas, bet ne dominuojanti partija: per visus 21-erius metus dominuojančios partijos iš esmės buvo dvi – LSDP/Socialdemokratai (Kairieji) ir Tėvynės Sąjunga/Konservatoriai (Dešinieji), nors jų vyriausybių sudėtyje buvo ir kitų partijų (paprastai Centro pakraipos).

Žemiau pateiktame grafike matome metinį Lietuvos BVP augimą valdant Kairiesiems ir Dešiniesiems. Svarbu pažymėti, kad naujai išrinkto Seimo Vyriausybė Lietuvoje pradeda eiti pareigas lapkričio gale, todėl (vėlgi paprastumo dėlei) rinkimų į Seimą metai priskiriami senajai Vyriausybei.

Matyti, kad valdant kairiesiems, vidutiniškai BVP augo net dvigubai sparčiau nei valdant dešiniesiems (3,5% ir 1,7%). Ko gero, tai nulemta išorinių faktorių: beveik dvi kadencijas valdžiusios kairiųjų vyriausybės (2001-2008 m.) mėgavosi sparčiausiu BVP augimu ekonomikai atsigaunant po 1998 m. Rusijos krizės bei 2004 m. įstojimo į ES (dabartinė Vyriausybė  į valdžią atėjo ekonomikai atsigaunant po 2008 m. Pasaulinės finansų krizės). Tuo tarpu dešiniųjų vyriausybėms teko nelengva dalia dirbti 1998 m. Rusijos krizės ir minėtosios 2008 m. krizės metu.

Lietuvos vyriausybių ir BVP augimo ryšys