Lietuvos miškai

Lietuvoje miškai užima 33,5 proc. teritorijos (2017 m.). Miškingiausia yra Lietuvos pietrytinė dalis, kur vyrauja nederlingi dirvožemiai – paskutinio ledynmečio ledo tirpsmo vandenų sunešti smėliai. Šiame regione plyti ir didžiausi Lietuvos miškai: Dainavos (Gudų) giria, Labanoro giria, Rūdninkų giria. Taip pat gan miškinga yra vakarinė Žemaitijos dalis, didelių pavienių miškų masyvų yra ir Vidurio Lietuvos žemumoje, kur tarp derlingų dirvų įsiterpia smėlingi dirvožemiai. Mažiausiai miškų yra derlingiausiuose ir žemės ūkiui tinkamiausiuose regionuose – Šiaurės Aukštaitijoje, Suvalkijoje, taip pat Mažojoje Lietuvoje, Skuodo rajone.

Lietuvos miškingumas pastarąjį šimtmetį didėjo, ir nuo 19,7 proc. 1948 m.  išaugo iki 33,5 proc. 2017 m. (grafikas – žemiau). Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. daug buvusių žemės ūkyje naudojamų žemių savaime apaugo mišku, todėl pirmąjį dešimtmetį po 1990-ųjų miškingumas augo gana sparčiai. Pastaruoju metu jis stabilizavosi. Šaltinis: Lietuvos miškų ūkio statistika

Žemiau pateikiame Lietuvos miškų žemėlapį, su didžiausių 60-ties miškų masyvų pavadinimais.

Lietuvos miškai
Žemiau – grafikas su miškingumo kaita nuo 1938 m.