Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje: 2011 m. surašymo duomenimis, šalyje gyveno kiek daugiau nei 200 000 lenkų tautybės gyventojų, arba 6,6 % visų Lietuvos gyventojų. Dauguma lenkų gyvena Pietryčių Lietuvoje, Vilniaus krašto teritorijoje. Šiame regione išsiskiria Vilniaus miestas: jame gyventojai, kurių gimtoji kalba lenkų, sudaro mažesnę dalį nei miesto apylinkėse. Svarbiausia to priežastis – ilgus metus trunkantis teigiamas vidinės migracijos balansas, t.y. daug gyventojų iš visos Lietuvos persikelia gyventi į sostinę.
Pirmasis žemėlapis – gyventojų, kurių gimtoji kalba lenkų, pasiskirstymas Lietuvoje:
Tuo tarpu lenkiškai mokantys gyventojai (išskyrus, žinoma, tuos, kuriems ši kalba gimtoji) Lietuvos teritorijoje gyvena daug platesniame regione apimančiame maždaug pusę šalies ploto; įdomu tai, kad tokių gyventojų daugiausia lenkų dominuojamo regiono riba:
Lenkų tautybės gyventojų paplitimas 2011 m. puikiai sutampa su Tarpukariu Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto riba. Žemiau – tie patys du žemėlapiai su apytikre 1923 m. nustatyta Lietuvos-Lenkijos siena:
Pirmojo Tarpukario Lietuvos surašymo (1923 m.) duomenimis, daugiausiai lenkų* gyveno Trakų, Kauno, Ukmergės ir Kėdainių apskrityse (Vilniaus ir Klaipėdos kraštai tuo metu nepriklausė Lietuvai).
*-tiksliau, tai buvo lenkakalbiai gyventojai, nebūtinai save laikę lenkų tautybės žmonėmis.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 1923, 2011