2024 m. balandžio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 889 491. Nuo metų pradžios gyventojų skaičiaus pokytis +2 976, arba +0,1 proc. (2024 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius buvo 2 886 515). Per 2023-iuosius metus gyventojų skaičiaus pokytis +29 236, arba +1,02 proc. (gyventojų skaičius 2023 m. sausio 1 d. buvo 2 857 279). Gyventojų skaičiaus pokytis per 2022 metus buvo +51 281, arba +1,83 proc. (2022 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius buvo 2 805 998). (Šaltinis: Statistikos departamentas)
Nuo 1992 m., kai gyventojų skaičius Lietuvoje pasiekė maksimumą (3 706 299), iki 2023 m. birželio 1 d. gyventojų Lietuvoje sumažėjo 22,74 proc., arba 842 938 gyventojų. Gyventojų skaičius sparčiai mažėjo iki 2019 m., kuomet jis stabilizavosi ir dėl teigiamo migracijos balanso ėmė augti.
Žemiau – du interaktyvūs grafikai. Pirmasis rodo Lietuvos gyventojų skaičių metų pradžioje 1992-2023 m. (gyventojų skaičius metų pradžioje) laikotarpiu, antrasis – metinį gyventojų skaičiaus pokytį procentais 1992-2022 m. laikotarpiu.
Tai, kad 2018 m. gyventojų skaičiaus mažėjimas ženkliai sulėtėjo, lėmė smarkiai sumažėjusi grynoji emigracija (arba migracijos balansas) – ji buvo mažiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį – tik -3292 per metus (Daugiau apie migraciją). Taip pat pirmą kartą daugiau gyventojų netekome dėl neigiamo natūralaus prieaugio (natūralus prieaugis=gimstamumas-mirtingumas) nei dėl emigracijos. Deja, natūralus prieaugis kelis pastaruosius metus beveik nesikeičia, ir dėl jo Lietuva kasmet netenka apie 10 tūkst. gyventojų. (Galbūt laikas paskelbti, kad didžiausia demografinė problema yra nepakankamas gimstamumas, nebe emigracija.) Migracijos ir natūralios kaitos įtaka gyventojų mažėjimui – žemiau grafike:
2019 m. toliau tęsiasi Lietuvos gyventojų skaičiaus stabilizavimasis: metų pradžioje gyventojų mažėjo, ir minimumą pasiekė balandžio 1 d. Nuo tada iki metų pabaigos gyventojų skaičius išaugo beveik 4000 (žr. grafiką žemiau).
Šaltinis: Statistikos Departamentas