Emigracija Lietuvoje 1990-2019 m.

Nuo 1990 m. iki 2019 m. sausio 1 d. iš Lietuvos jau emigravo 999 865 gyventojai. Per tą laiką imigravo 289 834, tad bendras šio laikotarpio užsienio migracijos balansas yra -710 031 gyventojai.

Neigiama užsienio migracija buvo svarbiausia Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis 1990-2017 m. 2018-ieji išskirtiniai tuo, kad dėl grynosios emigracijos gyventojų sumažėjimas pirmąkart buvo mažesnis nei dėl natūralios kaitos (natūrali kaita – gimimų ir mirčių skirtumas).

Pastaraisiais smarkiai išaugo imigrantų skaičius – daugiausia tai sugrįžtantys Lietuvos respublikos piliečiai, tačiau nemažai ir darbo imigrantų iš Rytų. Didėjantis atvykstančiųjų skaičius lėmė, kad 2018 m. dėl grynosios emigracijos Lietuva neteko tik 3292 gyventojų – mažiausiai per visą Nepriklausomybės laikotarpį. 2018 m. imigrantų skaičius viršijo emigrantų net 4 mėnesius – balandžio-birželio ir gruodžio mėn.  (žiūrėkite grafikus žemiau).

Žemiau pateiktuose grafikuose – 1990-2018 m. laikotarpio užsienio migracijos absoliutūs skaičiai: emigrantai, imigrantai, neto migracija.

Apačioje pateikta lentelė su metinėmis migrantų sumomis ir 1990-2018 m. suma.

Metinis emigrantų skaičius:

Metinis imigrantų skaičius:

Užsienio migracijos metinis balansas:

Žemiau pateikiame žemėlapį, kuriame vaizduojamas dėl užsienio migracijos sumažėjęs gyventojų skaičius savivaldybėse 2001-2016 m. laikotarpiu (atskaitos taškas – savivaldybės gyventojų skaičius 2001 m.):

Emigracija savivaldybėse 2001-2016 m.

Kaip matome, Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kurioje būtų fiksuojama teigiama užsienio migracija. (Tiesa, kai kuriais metais pasitaiko teigiamų balansų tam tikrose savivaldybėse, kaip antai 2014 m. Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėse). Mažiausia neigiama užsienio migracija yra kai kuriose Pietryčių Lietuvos savivaldybėse: Trakų, Ignalinos,  Molėtų, Šalčininkų, Varėnos, Švenčionių, Zarasų rajonuose. Iš dalies tai galbūt paaiškinama tuo, kad šiame regione didesnę dalį sudaro vyresni gyventojai, lyginant su kitais Lietuvos regionais. Daugiausiai gyventojų dėl užsienio migracijos neteko Neringos ir Visagino savivaldybės. Tačiau Neringos savivaldybėje dėl didelės vidinės imigracijos gyventojų skaičius vis tik auga.

Pažymėtina, kad Vilniaus miestas kol kas patrauklus tik kaip vidinės migracijos traukos centras. Užsienio migracijos balansas, nors ir ne toks nepalankus kaip kituose didžiuosiuose miestuose, vis tiek išlieka neigiamas.

Šaltinis: Statistikos departamentas