Emigracija Lietuvoje 1990-2018 m.

Nuo 1990 m. iki 2018 m. sausio 1 d. iš Lietuvos jau emigravo per 977 tūkst. žmonių. Per tą laiką imigravo daugiau nei 270 tūkst., tad bendras šio laikotarpio užsienio migracijos balansas yra -707 096 gyventojai.

Emigracija Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį įvardijama kaip viena didžiausių šalies problemų. Apie ją nuolat rašoma spaudoje, politikai rezga planus jai pažaboti. Tačiau bent kol kas emigrantų skaičius išlieka didžiulis, o migracijos balansas – neigiamas. Neigiama užsienio migracija yra svarbiausia Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis (antroji svarbiausia – neigiamas natūralus prieaugis, t.y. gimsta mažiau žmonių nei miršta).

Džiugu, kad pastaraisiais metais imigrantų skaičius didesnis – daugiausia tai sugrįžtantys Lietuvos respublikos piliečiai, tačiau nemažai ir darbo imigrantų iš Rytų. 2017-ieji – rekordiniai metai pagal imigrantų skaičių: per šiuos metus imigravo net 29 341 asmenys. Pirmą kartą 2017 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje fiksuotas teigiamas užsienio migracijos balansas (+236), t.y. atvyko daugiau žmonių nei išvyko (žr. ketvirtąjį grafiką žemiau).

Žemiau pateiktuose grafikuose – 1990-2017 m. laikotarpio užsienio migracijos absoliutūs skaičiai: emigrantai, imigrantai, neto migracija.

Apačioje pateikta lentelė su metinėmis migrantų sumomis ir 1990-2018 m. suma.

Metinis emigrantų skaičius:

Metinis imigrantų skaičius:

Užsienio migracijos metinis balansas:

Mėnesinė užsienio neto migracija 2001-2018 m. (mėnesio laikotarpio migracijos duomenys iki 2001 m. nepateikiami):

 

Žemiau pateikiame žemėlapį, kuriame vaizduojamas dėl užsienio migracijos sumažėjęs gyventojų skaičius savivaldybėse 2001-2016 m. laikotarpiu (atskaitos taškas – savivaldybės gyventojų skaičius 2001 m.):

Emigracija savivaldybėse 2001-2016 m.

Kaip matome, Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kurioje būtų fiksuojama teigiama užsienio migracija. (Tiesa, kai kuriais metais pasitaiko teigiamų balansų tam tikrose savivaldybėse, kaip antai 2014 m. Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėse). Mažiausia neigiama užsienio migracija yra kai kuriose Pietryčių Lietuvos savivaldybėse: Trakų, Ignalinos,  Molėtų, Šalčininkų, Varėnos, Švenčionių, Zarasų rajonuose. Iš dalies tai galbūt paaiškinama tuo, kad šiame regione didesnę dalį sudaro vyresni gyventojai, lyginant su kitais Lietuvos regionais. Daugiausiai gyventojų dėl užsienio migracijos neteko Neringos ir Visagino savivaldybės. Tačiau Neringos savivaldybėje dėl didelės vidinės imigracijos gyventojų skaičius vis tik auga.

Pažymėtina, kad Vilniaus miestas kol kas patrauklus tik kaip vidinės migracijos traukos centras. Užsienio migracijos balansas, nors ir ne toks nepalankus kaip kituose didžiuosiuose miestuose, vis tiek išlieka neigiamas.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Lentelė su metiniais užsienio emigrantų, imigrantų ir neto migracijos skaičiais:
Metai Emigrantai Imigrantai Neto
1990 23592 14744 -8848
1991 22503 11828 -10675
1992 31972 6640 -25332
1993 26840 2850 -23990
1994 25859 1664 -24195
1995 25688 2020 -23668
1996 26394 3025 -23369
1997 24957 2536 -22421
1998 24828 2706 -22122
1999 23418 2679 -20739
2000 21816 1510 -20306
2001 27841 4694 -23147
2002 16719 5110 -11609
2003 26283 4728 -21555
2004 37691 5553 -32138
2005 57885 6789 -51096
2006 32390 7745 -24645
2007 30383 8609 -21774
2008 25750 9297 -16453
2009 38500 6487 -32013
2010 83157 5213 -77944
2011 53863 15685 -38178
2012 41100 19843 -21257
2013 38818 22011 -16807
2014 36621 24294 -12327
2015 44533 22130 -22403
2016 50333 20162 -30171
2017 57260 29341 -27919
Viso 977129 270033 -707096

Šaltinis: Statistikos departamentas – emigrantai, imigrantai, neto tarptautinė migracija